Ar geras fizinis pasiruošimas – aukštų sportinių pasiekimų garantas?

Šiandien sportas yra labai didelė mūsų visų gyvenimo dalis. Tai ir laisvalaikis, ir reabilitacijos dalis. Profesionalams – tai ir darbas. Ir ne šeip sau darbas, o netgi galimybė finansiškai apsirūpinti visam gyvenimui. Todėl profesionalūs sportininkai praleidžia ištisas valandas sporto salėse ar stadionuose, besitreniruodami net po keletą kartų per dieną. Tačiau ar visada geresnis fizinis pasiruošimas lemia geresnius rezultatus?

Labai geras pavyzdys yra 2020 metų NBA (Nacionalinės krepšinio asociacijos) atkrintamųjų varžybų poros – Denverio „Nuggets“ ir Los Andželo „Clippers“ – pavyzdys. Pastaroji komanda ant “popieriaus” turėjo visose pozicijose pranašesnius žaidėjus, lygos “superžvaigždes”, aukščiausio lygio vyriausiąjį trenerį. Visa komanda buvo ir talentingesnė, ir fiziškai stipresnė, tačiau, net 7 rungtynių pareikalavusioje serijoje, rezultatu 4:3 nusileido niekuo neišsiskiriančiai, visų kritikų ir lažybininkų nurašytai, komandai. Taigi, kas galėjo lemti tokią netikėtą šios serijos baigtį?

2020 m. NBA sezono atkrintamųjų rungtynių Denverio „Nuggets“ pergalė prieš Los Andželo „Clippers“

Pasak Ispanijos sporto žinių giganto „Marca“, Los Andželo „Clippers“ rūbinėje jau kuris laikas tvyro bloga atmosfera. Pagrindinė to priežastis – itin didelės ir išskirtinės privilegijos suteiktos pagrindinei klubo žvaigždei – Kawhi Leonardui. Jam buvo leidžiama spręsti, kuriose varžybose žaisti, o kuriose – ilsėtis. Jam taip pat buvo galima gyventi San Diege, dėl ko jis dažnai praleisdavo treniruotes arba vėluodavo į užsakomuosius skrydžius į įšvykų rungtynes. Jeigu iš tiesų likusi komandos dalis jautėsi taip prastai ir komandoje tvyrojo tokia bloga atmosfera, tokiu atveju galime drąsiai teigti, kad „Clippers“ buvo psichologiškai žymiai silpnesnė, negu „Nuggets“. Tačiau ar psichologinis pranašumas galėjo lemti žymiai silpnesnės komandos pergalę, turint omenyje, kad tai ne vienos rungtynės, o 7 rungtynių serija?

2001 m. “J Sci Med Sport” moksliniame žurnale publikuotame A. Lane straipsnyje „Ilgų nuotolių bėgikų sąsajos tarp veiklos lūkesčių suvokimo ir nuotaikos: vidutinės depresinės nuotaikos poveikis“ buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo tiriami 188 vyrai bėgikai, kurių amžius buvo nuo 18 iki 45 metų, visi jie turėjo vidutiniškai 7 metų varžybinės patirties. Visi jie buvo ištestuoti POMS-A metodu ir padalinti į dvi grupes: vienoje – sportininkai, kurie turėjo depresinės nuotaikos simptomų (51), kitoje – sportininkai, kurie šių simptomų neturėjo (137). Jos buvo pavadintos „Depresinė“ grupė ir „Ne-depresinė“ grupė. Buvo nustatyta, jog „Depresninės“ grupės grupės nariai jautė ženkliai didesnį pyktį, sumišimą, nuovargį ir įtampą, negu „Ne-depresinės“ grupės sportininkai. Energingumas buvo ženkliai didesnis „Ne-depresinės“ grupės sportininkų. Remiantis šiuo tyrimu tikrai galime daryti prielaidą, kad net „ant popieriaus“ stipresnė krepšinio komanda gali turėti rimtų sunkumų, kai komanda yra sumišusi, pikta, jaučia įtampą ir nuovargį.

freepik.com nuotrauka

Kitoje barikadų pusėje – jaunesnė, mažesniu biudžetu, mažesniais „raumenimis“ ir mažesniu talentu pasižyminti, tačiau gerą mikroklimatą rūbinėje turinti komanda, net po trijų pralaimėtų varžybų išlaikė aukštą motyvaciją ir tai davė gerų rezultatų. Dr. K. Polačkova „Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje ES šalių doktorantams“ (Londone) pristatė paskaitą „Motyvacija, įvykdymas ir efektyvumas“. Čia ji labai paprasta formule – Įgyvendinimas = Įgūdžiai x Motyvacija – išreiškė įgūdžių ir motyvacijos santykinę reikšmę galutiniam rezultatui. Iš to galime aiškiai matyti, jog motyvacija ir psichologinė sveikata turi ne ka mažesnę reikšmę galutiniam reuzltatui, negu talentas ir fizinis pasiruošimas.

Taigi, ar tikrai geras fizinis pasiruošimas yra aukštų sportinių pasiekimų garantas? Tikrai ne, o ypač – profesionalų sporte. Pateiktas NBA 2020 m. atkrintamųjų poros tarp Los Andželo „Clippers“ ir Denverio „Nuggets“ puikiai iliustruoja, kokią didelę įtaką gali turėti geras psichologinis pasiruošimas, aukšta motyvacija, kas, galbūt, ne visada, bet dažnai gali su kaupu kompensuoti fizinio pasiruošimo ar talento trūkumą sporte.

Šaltiniai

  1. Colin Ward-Henninger straipsnis “Clippers vs. Nuggets score, takeaways: Jokic, Murray fuel historic Game 7 win” http://www.cbssports.com
  2. “Kawhi Leonard’s privileges upset the Los Angeles Clippers” http://www.marca.com
  3. Lane A. Relationships between perceptions of performance expectations and mood among distance runners: the moderating effect of depressed mood. J Sci Med Sport. 2001 Mar;4(1):116-28. DOI: 10.1016/s1440-2440(01)80013-x. PMID: 11339488.
  4. Polačkova K. Motivation, performance and efficiency. Conference: International Scientific Conference for Ph.D. students of EU countries at London. 2016 Nov; DOI: 10.13140/RG.2.1.2353.5126
  5. Ratkevičius A. Biomechanika 2020.09.15 (1 paskaita), Lietuvos Sporto Universitetas